Aš esu (1990)

Šiuolaikinio Vilniaus senamiestyje gyvena Jonas, audringos ir dramatiškos vaizduotės berniukas. Gyvena su senele, ilgisi motinos, bet ji vis kažkaip išslysta ir iš namų, ir iš vaiko regos lauko. Tėvo neturi ir neturėjo (senelė švelniai ironizuoja: „Tu iš Šventosios Dvasios“). Mieste vyksta nesuvokiamos permainos, apstu žmonių minių su žvakelėmis, nešami karstai – gal užuomina į Nepriklausomybės atgavimo dramatizmą? Jonukas siurbia į save aplinkui kunkuliuojantį gyvenimą, matydamas ir kai kuriuos žmones keliais veidais. Jį traukia praeitis, sustingęs, bet reikalingas įsiūbuoti varpas, kankina visai nevaikiškos egzistencinės problemos. Ar kelionė prie jūros reikš išsivadavimą, ar balta figūra, ateinanti per kopas – motina, susivienijimas su ja? Filmas neatsako. (Lfc.lt) V