Traukinys į Bulzibarą (1986)

Ekrane sąlyginai siejamos trys novelės apie vaikus. “Iš miesto A į miestą B”, filmuota Vilniaus ir Talino senamiesčiuose, prabyla apie pagarbą senovinių amatų tradicijai, tam tikslui net… sustabdydama laiką. “Paukštis” poetizuoja gamtą. Paskutinioji novelė “Svečiuose pas robotus” rodo 1986-aisiais gana sunkiai įsivaizduojamą ateitį, kada kiekvienas moksleivis turėsiąs personalinį kompiuterį. Taigi, ekrane susitinka praeitis, dabartis ir ateitis. Įvairiuose laiko kloduose bandoma atskleisti vaikų dvasines savybes, jų pasiryžimą, nesibauginant sunkumų, atrasti save. Linksmoje muzikinėje kelionėje vaikus lydi Mokytojas, pasirodąs įvairiais – net Paukščio – pavidalais, bandantis optimistiškai įkvėpti mažuosius, perteikti jiems savąjį ne “robotinį”, o dvasingą požiūrį į jų laukiantį gyvenimą.